Sakoma, kad visi geri sumanymai gimsta netikėtai. Sumanymas surengti vyrų dvejetų turnyrą mūsų kuratoriui, teniso talentų skautui, žmogui su aukštuoju medicininiu išsilavinimu (tačiau kasdieniniame darbe plušančiam su žvangančiais metalais lyg kokiam Hefaistui[1]: suodinais žandais ir užsirietusiais švarko skvernais), visada pasitempusiam ir tradiciškai dėvinčiam aukščiau minėtą ankštą, mergautinį, velvetinį švarkelį kandžių išėsta apykakle, gimė tualete: sėdint ant puodo ir apmąstant nepavydėtiną tautiškojo teniso padėtį.
„Ne“, – pasakė sau Aidas Valiukevičius (nes tai buvo jis), ranka siekdamas tualetinio popieriaus, – „ne aš būsiu, jei nesurinksiu bent 12-os Apvaliojo Stalo Riterių, neįduosiu jiems į rankas rakečių ir neišvarysiu į kortus jomis mojuoti, šlovinant lietuviškojo Kauno vardą!“
Ir tapo žodis kūnu ir apsigyveno tarp mūsų…
Efemerinė idėja, suformuota ankštoje, uždaroje patalpėlėje, išsivadavo, išspruko į laisvę ir garsiai nuaidėjo teniso mėgėjų (nebijokime to žodžio) tarpe.
Į pirmąjį turnyrą 2008-ais metais susirinko daugiau-mažiau organizatoriui pažįstami, ar bent jau matyti žaidėjai. Kadangi dalyvių išvaizdai estetinių reikalavimų nekelta, atlaidusis organizatorius priėmė visus – ir storus, ir plikus, ir šuns dydžio, ir ištįsusius virš dviejų metrų, ir personalinius pensininkus, ir netgi tuos, kurie inventorių nešiodavosi Maximos maišelyje. Kaip vėliau rašė didžiausias šalies dienraštis, „betrūko tik nėščių moterų, susidvejinusių asmenybių ir užjūrio princų“.
Turnyras prasidėjo, užvirė bekompromisinė kova. Po kelių mėnesių paaiškėjo nugalėtojai, prizininkai.
Nugalėtojų apdovanojimai ir gala balius įvyko Senamiestyje, „Senuosiuose Rūsiuose“. Dalyvius prie laiptų pasitiko pats organizatorius, pasidabinęs pastelinių tonų eilute ir šauniai sušukavęs plaukelius ant šono. Pasamdytas gatvės muzikantas nuobodžiai brazgino gitaros stygas, dainavo tik jam vienam žinomas ir suprantamas dainas, todėl garbusis renginio mecenatas neapsikentęs įspraudė jam delnan suplyšusią dešimkę ir spyriu į užpakalį mandagiai palydėjo pro duris.
Vakaras pasiekė kuliminaciją, kai turnyro patriarchas, teniso entuziastas, buvęs lenktyninkas (ne kartą apsivožęs su automobiliu, patyręs daugkartines galvos traumas, netgi porą savaičių išbuvęs komos būsenoje) Kęstutis paskaitė savo kūrybos eiles apie tenisą, kosmosą, moterų teises islamo šalyse, pradilusį trumpikių klyną ir pilnaties įtaką jo kūrybai. Sužavėti ir susijaudinę, apsiašaroję turnyro dalyviai šaukė „bravo, bis, nuinakū, pakartot, užpiso“, paskui glaudžiu ratu apsupo poetą, pagriebė jį ant rankų ir keletą kartų švystelėjo aukštyn. Kadangi lubos rūsiuose gana žemos, šią pramogą teko greitai nutraukti, nes Kęstutis keletą kartų plike skaudžiai žiebė į skliautus – pasigirdo garsas, lyg kas vėjuotą dieną pagaliu trankytų per tuščią kibirą. Pažymėtina, kad taip ir nepavyko nustatyti, ar tas garsas sklido iš skliautų, ar iš Kęstučio galvos.
Šventinis šurmulys, pasiekęs aukščiausią tašką, po truputį rimo, teniso entuziastai pradėjo skirstytis. Geros nuotaikos nesugadino netgi restorano šeimininkai, pagrasinę iškviesti policiją dėl neva pradingusių kelių sidabrinių stalo įrankių, kurie po savininkų pretenzijų bemat ir atsirado.
Prasidėjo nyki žiema, lydima ekonominės krizės. Daugelis mito cukriniais runkeliais bei raugintų kopūstų sriuba, tyliai ir kantriai kęsdami nepriteklius ir kaupdami pinigus artėjančiam naujajam, 2009-ųjų metų, Aido Valiukevičiaus turnyrui. Varžybų organizatorius ir įkvėpėjas ištisas dienas plušo prie darbastalio, spalvotais flomasteriais braižydamas schemas, grafikus ir lenteles ir įtemptai mąstydamas, kaip pritraukti galingus rėmėjus, užauginti turnyrui raumenis ir išplaukti į tarptautinius vandenis – tapti penktuoju DIDŽIOJO ŠALMO ( BOLŠOGO ŠLEMA) ATP turnyru.
Suprasdamas, kad teniso pasaulyje „Valiukevičiaus“ vardas skamba šiek tiek neįprastai ir provincialiai – lyginant kad ir su ROLAND‘u GARROS‘u, ar netgi ROLAN‘u IŠGANAIČIU, sporto šventės sumanytojas ir rengėjas nurijo savo asmenines ambicijas, užsigėrė jas geros kokybės single malt whisky ir antrąjį turnyrą pavadino neutraliai: „RUDENS ŽVAIGŽDYNAS“. Ir tik pačioje apačioje nedidelėmis raidukėmis prirašė: „Aido Valiukevičiaus“.
Darbiniame projekte dar egzistavo „RUDENS ŽVAIGŽDŽIŲ PARADO“ pavadinimas (aliuzija į „Planetų paradą“ – kai Saulės sistemos planetos išsirikiuoja į eilę), tačiau nuojauta ir šį kartą neapgavo sumanaus organizatorius: Rygoje ir Belgrade jau nudundėjo gėjų paradai, Berlyno „Meilės Paradas“ taip pat diskreditavo šį terminą – Aidas išmintingai nusprendė atsisakyti „paradų“ pavadinime. Lengviau atsidusę heteroseksualūs vyrų dvejetai spėriai sunešė per žiemą taupytus pinigus, skubėjo registruotis.
Išimties tvarka kelioms labiau krizės paliestoms poroms buvo leista atsiskaityti ne valstybinio banko bilietais, o natūra: auksiniais dantų protezais, rumunišku svetainės baldų komplektu.
Nors renginio kartelė pakilo į dar neregėtas aukštumas, tačiau tai pasiteisino: masinis žiūrovų antplūdis, įvairiapusiškas turnyro nušvietimas masinės informacijos priemonėse, žmonių susibūrimai viešose erdvėse, stengiantis išgirsti naujienas ir pasidalinti įspūdžiais, sveikinimo telegramos iš paties Roger‘io Federer‘io, taip pat žinomo Žmogaus Teisių gynėjo Ervydo Čekanavičiaus, teniso pasaulyje prisistatančiu pseudonimu „Daktaras Andrejus“…
Siekiant apsaugoti dalyvius nuo nesveiko ažiotažo ir psichologinio spaudimo, renginio organizatorius dviems mėnesiams išnuomavo visus ĄŽUOLYNO SPORTO KLUBO teniso kortus, nemokamas įėjimas į renginį suteiktas tik spaudos bei televizijos atstovams ir keletui politikų: Vytautui Šustauskui ir Kazimierai Danutai Prunskienei.
Likę turnyro užribyje lochai išsibarstė po aplinkines nekokybiškas aikštes, netgi žaisdavo miesto parkuose, prisirišę tinklą prie medžių ir pjuvenomis nusibarstę linijas.
Ir tyliai keiksnodavo tą nelemtą dieną, kai išdidžiai ignoravo galimybę tapti DALYVIU, darnaus mechanizmo dalimi, mažu krumpliaratuku dideliame reduktoriuje.
Tuo tarpu vyriausias turnyro komisaras atkuto, įsigijo keletą aksominių kostiumų, iš studentiškos GAZ-24 peršoko į AUDI Q7, įsikėlė gyventi į naują, Gaudi[2] stiliaus namą, kuriame, pasak mačiusiųjų, nėra nei vieno stataus kampo, nei vienos lygiai nuglaistytos sienos ir pusbalsiu ištarus žodelį „ble“, aidas jį kartoja ištisą savaitę. Beje, svetainę puošia tas pats rumuniškas baldų komplektėlis, gautas vietoj starto mokesčio.
Be abejo, buvo ir mažų nesklandumų – daugiausiai dėl turnyro komisaro perfekcionizmo, noro pačiam viską aprėpti, sustyguoti, sudėlioti ir suderinti. Varžybų reglamentas eigoje ne kartą keitėsi, joms įpusėjus patys dalyviai dorai nežinojo, ar bus atkrintamosios varžybos, ar nebus, ar bus finalinis ketvertas ir pan.
Tačiau viskas išsisprendė akimirksniu, kai tik paaiškėjo, kad gerbiamų dalyvių Aido/Dariaus duetas neturi jokių šansų pakilti aukščiau penktos vietos. Tada organizatorius ryžtingai užkirto kelią visokiems gandams ir spekuliacijoms, griežtai pareikšdamas: „ O man dabar – po barabanu, apsišikit kniūbsti ir aukštelninki – darykit, kaip norit!“
Po šitokio aiškaus pasisakymo tarp potencialių finalistų atsirado įsižeidusių, kurie pradėjo be kovos siūlyti savo galimiems varžovams antrąsias ir trečiąsias vietas, jei finalai nebus surengti ŽALGIRIO SPORTO DRAUGIJOS salėje ant kilimo. Įtampai pasiekus apogėjų, vėl tėviškai ir ramiai prabilo teniso apologetas, anksčiau buvęs vyresniuoju leitenantu Raudonojoje Armijoje, o nūnai doru triūsu užsidirbantis pragyvenimui, hab.m.dr.,prof. Aidas Valiukevičius:“Neleisiu, kad niekšai sugadintų šią įsimintiną teniso fiestą – išnuomavau jums Žalgirio salę, kapokitės – gal galą gausit!“
Ir iš tiesų, mače dėl III-ios vietos vienas žmogelis lyg ir išsisuko koją, tačiau niekas į tai pernelyg nekreipė dėmesio, nes visų jau laukė vaišėmis nukrauti stalai „AVILIO“ restorane. Žvakių šviesoje įspūdingai blizgėjo beveik metro aukščio prizininkų taurės, pagamintos iš aukščiausios rūšies plastmasės ir nupurkštos špižiniams radiatoriams dažyti skirta auksinės spalvos pudra.
Siekiant išvengti pirmojo turnyro baliuje padarytų klaidų (sidabrinių stalo įrankių grobstymas, garsios užstalės dainos – tokios, kaip „Kas nešokinės – tas pydaras“ ir t.t. ir pan.), vakaro šeimininkas apdairiai nurodė dalyviams atvykti su antrosiomis pusėmis, draugėmis (ar draugais), idant partneriai šiek tiek prigesintų sportininkų entuziazmą ir tramdytų neapgalvotas iniciatyvas. Toks įžvalgumas pilnai pasiteisino ir be kelių suburbintų nosių bei nulenkto gatvės žibinto prie įėjimo, žymesnių incidentų neužfiksuota.
Tenka pažymėti, kad renginys, lyginant su praėjusiais metais, ir vėl palypėjo keletu laiptelių aukštyn: tapo solidesnis, reikšmingesnis – netgi aristokratiškesnis.
O dabar – ir vėl naujas pavasaris, naujas turnyras, nauja dalyvių registracija. Turnyras dar kartą pakeitė pavadinimą: „AIDASTENNISCUP taškas EL TĖ“. Kaip matome, pavadinime atsirado net keletas angliškų žodžių! Toks buvo EUROSPORT reikalavimas (šis sporto tv kanalas plačiai nušvies turnyro kovų batalijas žiūrovams pačiu palankiausiu laiku – kelios valandos po vidurnakčio – kai jau visi darbai nudirbti ir norisi su alaus buteliu rankoje prisisėsti prie žydrojo ekrano).
Kokios dar naujovės mūsų laukia šiame vėl atsinaujinusiame, pažengusiame pirmyn, sustiprėjusiame turnyre? Į akis krinta kvalifikuotų porų gausa, nepaisant fakto, kad už renginio borto liko begalė teniso entuziastų, tiesiog nesugebėjusių tinkamai prieiti prie jau gyva legenda tapusio organizatoriaus, įteikti jam kuklią atminimo dovanėlę: kelionę po Panemunės pilis, skoningą Constantin Vacheron rankinį laikrodį, kitokią smulkmeną – mielą širdžiai dalykėlį…
Beje, Tarptautinis Sporto Arbitražo Komitetas jau susidomėjo galimai neskaidria atranka į milžiniško susidomėjimo abiejose Atlanto pusėse sulaukusio „AIDASTENNISCUP“ turnyrą, kadangi pradžioje buvo kalbama apie max 10 porų, o dabar jau įregistruota 20!!!
Alyvos į ugnį papylė ir pats renginio dvasinis ir idėjinis tėvas, duše po treniruotės atsainiai muiluodamas kiaušus ir neatsargiai mestelėjęs: „Prie mano renginio mažažemiai valstiečiai, pederastai, islamistai ir Seimo nariai nebus prileidžiami per patrankos šūvį!“
Suineteresuotos grupės reagavo žaibiškai: Vladimiras Simonko ir Rokas Žilinskas per Lietuvos Gėjų Lygos radiją paskelbė, kad tam, kas atneš turnyro organizatoriaus galvą, bus nedelsiant išmokėta 200 000 turkiškų lyrų.
Žemės Ūkio Ministras Kazimieras Starkevičius Lietuvos Naujienų Agentūrai ELTA prasitarė, kad jo tradicinėje Kalėdinėje prakartėlėje, kurią jis kiekvienais metais įrengia Rotušės aikštėje, atsiras naujas personažas: Judas Iskarijotas su Aido Valiukevičiaus veidu.
Savo žodžio dar netarė nei Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, nei Irano Prezidentas Mahmoud‘as Ahmadinejad‘as. (Primename, kad 1989 metais Ajatola Khomeini‘s per Teherano radiją paskelbė fatvą[3] Salman‘ui Rushdie – už romaną „Šėtoniškos eilės“).
Į trečiąjį turnyrą nepapuolė netgi kai kurie senbuviai. Antai pirmajame turnyre „didžiausio grybo“ titulą pelnęs argentiniečių kilmės lietuvis Del Petras paklaustas, ar dalyvauja šiame konkurse, liūdnai tarė: „Vis dar laukiu organizatoriaus pakvietimo“. Ką gi, palinkėkime jam ištvermės ir kantrybės tame laukime…
Beje, į pirmuosius turnyrus pašaipiai žvelgę teniso pasaulio senbuviai ir autoritetai kovas turnyro rėmuose vadindavo „grybų karais“. Tačiau dabar jau ir jie laiko garbe dalyvauti šiame sustiprėjusiame, atsinaujinusiame ir įgavusiame reikšmę teniso talentų konkurse. Pagalvokime, kokią didelę reikšmę šio sportinio festivalio populiarinimui ir garsinimui turi tokie nauji dalyviai, kaip Wilmis & Tauris – tai Kauno teniso padangės šviesuliai, tai teniso Tango & Cash‘as, tai Tequilla & Bonetti‘is, tai šiuolaikiniai teniso raketės virtuozai, sektini pavyzdžiai, alfa ir omega! Be abejo, šiedu titanai nežais vienoje poroje, jie turės mažiau patyrusius partnerius, tačiau faktas lieka faktu: į voveruškų, ūmėdžių ir bobausių sriubą jau papuolė ir keletas baravykų su dar nesukirmijusiais kotais. Anot Ostapo Benderio, – “ ledas pajudėjo, ponai prisiekusieji tarėjai!“
Kaip paminėjo mūsiškis teniso adeptas Valiukevičius, – „nenustebčiau, jeigu IV-ajame turnyre dėl kokios penktos-šeštos vietos susikautų Helmas/Verbickas su Melianiu/Maskoliūnu“.
Įkurta renginio internetinė svetainė: www.aidastenniscup.lt. Tai neabejotinai žingsnis pirmyn, laikantis ES direktyvos „kurti ir tobulinti elektroninę visuomenę“. Dabar visi norintys operatyviai sekti savo mylimų komandų pasiekimus, galės bet kuriame pasaulio kampelyje prisijungti prie duomenų bazės, susipažinti su varžybų rezultatais, on-line stebėti įdomiausius varžybų momentus. Tereikia įeiti į turnyro tinklalapį ir surinkti lengvai įsimenamą slaptažodį: “ Aidai, aš jus myliu, jūs – mano teniso dievaitis!“
Na, o į turnyro uždarymą ir apdovanojimų ceremoniją, kurie vyks kruiziniame laive po Viduržemio jūrą, bus galima pasiimti ne tik sutuoktinius, vaikus ir tėvus, tačiau ir senelius, tiesa – ne vyresnius, kaip 90 metų.
Renginio alus – „Kalnapilis“.
Rėmėjai – Kauno Zoologijos Sodas ir Pravieniškių Pataisos Darbų Kolonija.
Informaciniai rėmėjai – „Ūkininko Patarėjas“ ir „Ramygalos Balsas“.
Renginio Dievas – Aidas Valiukevičius.
© Dainius Švenčionis, Kaunas, 2010
[1] Hefaistas (gr.
Ἥφαιστος) – Dzeuso ir Heros sūnus, ugnies dievas, amatininkystės, skulptorių, kalvystės globėjas ir pats talentingiausias kalvis.
[2] Antoni Gaudí i Cornet (1852 – 1926) – ispanų architektas. Garsiausi darbai: Sagrada Familia, Casa Milà, Casa Batlló.
[3] Fatva – Tai musulmonų religinio lyderio nuomonė ir sprendimas islamiškos teisės (šariato) klausimu. Konkrečiu Salman Rushdie atveju už jo galvą buvo pažadėtas piniginis atlyginimas.
